Numatomų VPĮ pakeitimų nuo 2009-12-20 apžvalga

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo  2, 8, 10, 15, 18, 22, 23, 24, 32, 39, 41, 54, 56, 78, 92, 93, 94, 95, 96, 97 straipsnių ir priedo papildymo ir pakeitimo, įstatymo papildymo 211, 941, 951, 952 straipsniais, įstatymo 98, 99, 100 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas parengtas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos.
Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas  89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, reikalavimus.
Įstatymo projekto pagrindiniai tikslai yra suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, užtikrinti nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymąsi viešųjų pirkimų procedūrų metu. Siekiama patobulinti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką, sudarant galimybes suinteresuotiems tiekėjams pasinaudoti skubiomis ir veiksmingomis teisės gynimo priemonėmis, ypač tuomet kol pirkimo procedūra dar nepasibaigusi ir dar galima ištaisyti pažeidimus.
Įstatymo projektu siekiama sukurti tiekėjų teisių gynimo priemonių sistemą. Vadovaujantis naujomis Viešųjų pirkimų peržiūros direktyvos nuostatomis, suformuota tiekėjų teisių gynimo priemonių sistema, pagal kurią tiekėjas gali kreiptis į teismą dėl:
1) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant  pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą;
2) perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo;
3) žalos atlyginimo;
4) pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia;
5) alternatyvių sankcijų taikymo.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tiekėjas gali pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai iki pirkimo sutarties sudarymo, tačiau pretenzijos pateikimas nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Tiekėjams leidžiama apsispręsti, ar pirmiausia pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, ar iš karto kreiptis į teismą.
Tikslinamos Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos, priskiriant pareigą ginti viešąjį interesą, jeigu atlikdama viešųjų pirkimų kontrolę, ji nustato Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus. Kontrolės metu nustačiusi pažeidimus Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti ar nutraukti pirkimo procedūras, taip pat pakeisti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 3 dalimi, Viešųjų pirkimų tarnybai taip pat suteikiama teisė nustačius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus ir ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą.
Derinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas su Viešųjų pirkimų peržiūros direktyva Įstatymo projekte įtvirtinta atidėjimo termino sąvoka ir atsisakyta iki šiol galiojusio preliminarios eilės instituto. Atskira atidėjimo termino sąvoka suformuluota siekiant aiškumo ir išskyrimo iš kitų privalomų pirkimo procedūros sustabdymo terminų. Atidėjimo terminas – tai privalomas viešojo pirkimo procedūros sustabdymas, kuris trunka nuo sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo priėmimo iki pirkimo sutarties sudarymo. Toks terminas suteikia galimybę viešajame pirkime dalyvaujantiems tiekėjams įvertinti perkančiosios organizacijos sprendimus ir nuspręsti, ar tikslinga juos ginčyti. Tokiu būdu perkančiosioms organizacijoms neleidžiama labai greitai po sprendimo dėl viešojo pirkimo laimėtojo sudaryti pirkimo sutarties siekiant, kad nebūtų galima panaikinti jų ginčytino sprendimo. Įstatymo projekte nustatyta skirtinga minimali atidėjimo termino trukmė (5, 7, 10 ar 15 dienų) priklausomai nuo to, kokiomis ryšių priemonėmis (paštas, kurjeris, faksas ar elektroninės priemonės) siunčiami perkančiosios organizacijos pranešimai apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, ir atsižvelgiant į tai, ar vykdomas tarptautinis ar supaprastintas viešasis pirkimas. Taip pat numatyti atvejai, kai atidėjimo terminas gali būti netaikomas (t.y., kai vykdomi neskelbiami pirkimai; yra tik vienas dalyvis; pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos pagrindu; pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 10 000 Lt.“).
Perkeliant Viešųjų pirkimų peržiūros direktyvos nuostatas, Įstatymo projekte nustatyti lankstesni nei šiuo metu galiojantys senaties terminai perkančiosios organizacijos priimtiems sprendimams ir veiksmams ginčyti. Šių senaties terminų trukmė skiriasi priklausomai nuo to, ar vykdomi tarptautiniai, ar supaprastinti viešieji pirkimai. Senaties terminas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimams gali trukti 5, 7, 10 ar 15 dienų, o senaties terminas kreiptis dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia – 30 dienų, 6 mėn. ar 3 mėn. nuo pirkimo sutarties sudarymo. Lankstesni senaties terminai perkančiosios organizacijos priimtiems sprendimams ir veiksmams ginčyti turėtų išspręsti problemą, kai dėl neadekvačių senaties terminų tiekėjams buvo sunku, o kartais ir neįmanoma pasinaudoti teisėtų interesų gynyba teisme.
Siekiama kovoti su neteisėtu viešųjų pirkimų sutarčių sudarymu neskelbiant apie pirkimą, kurį Europos Teisingumo Teismas pripažino šiurkščiausiu perkančiosios organizacijos padarytu Europos Bendrijos viešųjų pirkimų srities teisės aktų pažeidimu - Įstatymo projekte numatyta pareiga tokią viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia. Sutartis turės būti pripažinta negaliojančia ir esant pažeidimams susijusiems su atidėjimo terminų ar privalomo viešojo pirkimo procedūros sustabdymo reikalavimų nesilaikymu, taip pat neužtikrinant skaidrumo ir lygiateisiškumo atnaujinto varžymosi metu, kai viešojo pirkimo sutartis sudaroma dinaminės sistemos ar preliminariosios sutarties pagrindu. Įstatymo projekte teismams suteikiama teisė pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir esant kitiems Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimams.
Viešojo pirkimo sutartis, sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tam tikrais atvejais vis tiktai galės arba turės būti laikoma galiojančia. Tai atvejai, kai dėl viešojo intereso būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes arba išimtiniai atvejai, kai dėl tiesiogiai su pirkimo sutartimi nesusijusių ekonominių interesų, pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių. Be to, pavyzdžiui, pirkimo sutartis sudaryta neteisėtai nepaskelbus apie pirkimą turi būti laikoma galiojančia, jeigu perkančioji organizacija prieš 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju - prieš 5 dienas) iki pirkimo sutarties sudarymo paskelbė neprivalomą informacinį pranešimą apie ketinimą sudaryti pirkimo sutartį. Įstatymo projekte nustatytais atvejais vietoj viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia turės būti taikomos alternatyvios sankcijos (baudos perkančiajai organizacijai arba sutarties trukmės sutrumpinimas).
Derinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas su Viešųjų pirkimų peržiūros direktyvos nuostatomis atsisakyta atestavimo sistemos ir taikinimo mechanizmo.
Perkeliant Viešųjų pirkimų peržiūros direktyvos nuostatas iš esmės pakeičiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo V skyrius. Naujosios Įstatymo projekto nuostatos bus taikomos klasikinio ir komunalinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų tarptautiniams ir supaprastintiems pirkimams.
Pažymėtina, kad 1999 m. lapkričio 18 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-107/98 Teckal Srl prieš Comune di Viano ir Azienda Gas-Acqua Consorziale (AGAC) di Reggio Emilia suformuluota nuostata, kad vidaus (angl. in-house) sandoriams Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės nuostatos nėra taikomos šiais atvejais (Teckal kriterijai): 1) kai perkančioji organizacija turi teisę kontroliuoti teisiškai atskirą nagrinėjamą įmonę taip, kaip savo tarnybas ir 2) kai kontroliuojamosios įmonės veikla yra skirta tenkinti perkančiosios organizacijos poreikius ar jos funkcijų įgyvendinimui. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis suteikia teisę viešąsias paslaugas teikti savivaldybių įsteigtiems paslaugų teikėjams. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostata, leidžianti savivaldybėms steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Kadangi Lietuvos nacionaliniai teisės aktai leidžia savivaldybėms steigti jų kontroliuojamas ir joms paslaugas teikiančias įmones, tai tokioms įmonėms turi būti užtikrintas egzistavimas ir sudarytos sąlygos vykdyti joms skirtas funkcijas. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl vidaus sandorių sudarymo, kurios reglamentuotų tokių įmonių santykius pirkimų srityje.
Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti kainodaros taisykles ir pirkimui paskirtas lėšas, o pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyti subrangovai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka.

Viešieji pirkimai Plastikiniai langai Metalinės durys